1 įrašas

    Ta diena buvo mokslo metų baigimo . Buvo linksma. Gerai atšventėme su draugais. Na, o dabar galiu džiaugtis vasara...
    Ryte atsibudau apie dvyliktą valandą dienos. Man tai neįprasta. Dažniausiai keliuosi anksti. Bet...vakarėlio kaltė. Suburbėjau, pasitryniau akis, pažiūrėjau į laikrodį ir sušukau:
- O velnias!!!
Nuskubėjau pas mamą ir pradėjau šaukti ant jos, kodėl manęs nepakėlė į mokyklą. Mama nusijuokė. Ir tarė:
- Eik susiruošk, tavo telefonas baigia sprogti nuo tų skambučių.
Susiraukiau, ir pažiūrėjau į kalendorių. O dieve, juk į mokyklą nebereikia....
Visiškai susimoviau...Na bet niekis.
Toliau laiminga nuskubėjau į vonią. Susitvarkiau. Po kiek laiko rausiausi savo spintoje, ką man čia vasariško apsirengti? Nieko gero ten neradau. Vėl nuskubėjau pas mamą rėkdama:
- Mama, aš nieko neturiu vasariško, o šiandien taip karšta...ką daryt?!
- Štai, - ji padavė pinigus, - kaip tik norėjau tau tai sakyti, bet tu mane aplenkei. Eik, susitark su draugėmis.
-Ačiū mam ,- pasakiau aš, ir pabučiavau mamai į skruostą.
Spintoje radau bridžus, ir taškuotą maikę.Manau tiks.
Patikrinau telefoną. Na tikrai nemažai praleistų skambučių...vaikinas, draugės, draugai. O, Justė skambina.
- Klausau.
- Sveikutė. Kur esi? Kodėl neatsiliepi? Viskas gerai?
- Aš namie. Po vakar ilgai miegojau.... o šiaip man viskas ok. - nusijuokiau.
- Aj jo, geras tūsas buvo tada.
-Jo...
- Žiūrėk, aš dabar su Paulina akre, jeigu nori gali ateiti, - pasiūlė draugė.
- Su malonumu, - sušukau aš.

Nubėgau į virtuvę, išgėriau kavos, apsimoviau geltonus batelius ir nuskubėjau į akropolį, nes gyvenau netoli jo.
Prie įėjimo sutikau drauges. Mes pasisveikinome ir aš pasiūliau į kavinę, nes išties norėjau užvagyti. Paulina su Juste sutiko.

Susiradome tinkamas vietas, patogiai atsisėdome.
- Hm, kas gero šitam meniu...-sakau aš.
- Pažiūrėk ir pamatysi, - suriko Paulina.
Beje mes su Paulina buvome draugės, bet ne pačios geriausios... Paulina seniau išsiskyrė su mano vaikinu, todėl ji ant manęs šiek tiek pyksta.
- Klausyk , Paula, aš nekalta, kad viskas taip nut....
Mane pertraukė ji :
- Nu gi gerai, man nerūpi....
-Ėj mergos, ramekas... - įsiterpė Justė.
Mes nurimome.
Išsirinkome ko norime, ir laukėme padavėjos. Jos sulaukėme negreit. Na pagaliau:
- Ko pageidausite?
- Man braškių kokteilio ir mažą kaprio picą,- maloniai tariau aš.
- O man spraito su maža studentų pica, - tarė Justė.
- Man kaip jai. - paulina parodė pirštu į Justę.
Padavėja užsirašė, ir neskubėdama nuėjo.
- Em...aš einu į tualetą. Palauksite?
- Žinoma, - sušuko abi.
Aš padėjau savo piniginę su 500Lt ir telefono numeriu ant stalo, ir išėjau.
 Paulina plepėjo su Juste, kol nepamatė Mariaus. Marius taip pat mūsų priešas, ir jis visą laiką mus gėdina prieš visus. Tad mano draugės pasiėmusios daiktus (išskyrus mano piniginę) nuskubėjo už restorano dekoracijų. Marius ieškojo vietos, ir rado vieną laisvą. Mano piniginės vietą....
Jis pažiūrėjo į mano piniginės vidų, ir velniškai nusijuokė...
Taip pat pasiėmęs pabėgo su ja. O aš sau rami, nieko nežinodama būnu tualete.
Justė su Paula grįžo į vietas.
- O dieve, ką sakysim Dianai?
-Hm. Nežinau. Nieko - sako Paula.
- O dieve, gal einam. ok?
- Su malonumu.
Merginos išbėgo, ir tuo metu aš jas mačiau.
-Ej, ej!!! Kur jūs einat, palaukit!! - bet aš negalėjau jų vytis, nes turėjau eiti prie piniginės.
Apsidairiau, jos nėra.O dieve, aš taip pakrupau.... Staiga pamačiau Marių, ir su pinigine.  Pradėjau jį vytis. Jau beveik pasivijau, bet....

Pradžia

Sveiki. Taigi pradedu rašyti istoiją.
 O dabar susipažinimas.

Primenu, kad tekste rašysiu sakydama aš einu, aš valgau. Nors tai nebūsiu tikroji aš.
Reiškia istorija ne apie mane.


Aš - Diana
Mano geriausia draugė - Kotryna
Tiesiog draugai - Eglė, Justė, Deimantė, Paulina, Tomas, Gytis.
Mano vaikinas - Tautvydas
Mano priešė - Gintarė
Mano puseserė - Ugnė.

Kitus turėtumėt suprasti tekste

Pasakojime man bus 15 metų..
Gyvensiu Vilniuje, gražiame dideliame nuosavame name.

Blogas

Šis mano blogas bus istorijų. Tad jei norit paskaitinėti, užsukit.